Linas — viena seniausių tekstilės rūšių pasaulyje — jo istorija prasidėjo net prieš 9000 metų. Sėjamasis lino augalas Linum usitatissimum, iš kurio išgaunamas lino pluoštas, pradėtas kultivuoti Azijoje bei Viduržemio jūros regione. Palestinoje ir Egipte lino audinys buvo laikytas šventu — jį senovės egiptiečiai naudodavo ne tik rūbų gamybai, bet ir maldų, aukojimų metu bei faraonų mumifikacijai. Atėjus renesanso laikotarpiui, lino gaminius stalams puošti pradėjo naudoti aristokratai, todėl to meto žmonių jis buvo laikomas prabangos ženklu.

Manoma, kad Lietuvoje liną pradėta auginti prieš 4000 metų ir kad jis buvo nepakeičiamas senovės lietuvių buityje bei įvairiose kitose srityse. Lietuviai, taip pat kaip egiptiečiai, liną laikė šventu augalu ir tikėjo, kad jis turi nepaprastą galią — gali apsaugoti nuo piktų dvasių, velnių ir raganų. Linas yra minimas ir daugumoje pačių seniausių lietuvių liaudies pasakojimų bei dainų. Jomis buvo siekiama skatinti linų augimą ir garbinti ypatingas jo galias.