Anksčiau linai buvo skirstomi į dvi rūšis — pluoštinius ir sėmeninius, tačiau dabar jos yra sujungtos į vieną, aukščiau minėtą Linum usitatissimum rūšį. Viename linų stiebelyje yra apie 20-30% pluošto — iš antžeminės dalies iki išsišakojimo yra išgaunamas ilgas pluoštas, o iš žiedyno šakelių — prastesnės kokybės pluoštas, dažniausiai naudojamas santechnikoje. Dėl šios priežasties, linų augintojai siekia, kad lino stiebas, kuriame randamas ilgas linų pluoštas, būtų kuo storesnis ir ilgesnis.

Kad išgauti geriausią linų pluošto kokybę, juos auginti reikia tuo metu, kai oras būna vėsesnis ir jie gauna mažiau saulės spindulių, o rauti — kai sulaukia ankstyvosios geltonosios brandos.

Augintojai rūpinasi, kad linai negautų per daug drėgmės — šie augalai daugiausiai drėgmės reikalauja žydėjimo periodu, po to, brendimo laikotarpiu, jos jiems reikia ženkliai mažiau.